rangyti

1 rangýti, rañgo, rañgė tr. N, M 1. Mrk vynioti, ringuoti: Vadeles, audeklą rangýti DŽ¹. Tolei rangýk audeklus, kolei seksis nunešt upėn Rud. Rañgom drobę krūvon Dv. | refl.: Vis negalima buvo žinot, ar virvė gilyn eina, ar an[t] vietos užkliuvus rangos BsPII217. ║ refl. tr. mūturiuotis, rištis: Žmogus abrūsu kaklą rañgos A.Baran. 2. raityti, garbanoti: Rangaĩ plaukus, dėl to tokie nutriušę Slm. Gal buvo treji metai – tavo čiupryna gelsva, rangýta – graži mergytė buvai Kp. Žaliojo berželio lapeliai karpyti, o mano mergelės plaukeliai rangyti (d.) Rš. ║ raišioti, narstyti: Ant viršūnių eglutėlių kasnykai rangyta LTR(Žl). 3. N vinguriuoti, kaitalioti, moduliuoti: Balsą rangau MŽ. Stengiasi išmokyti savo chorus naujamadžių rangytų dainų rš. 4. daryti vingiuotą, sukioti vingiais: Ėmė kviesti į vidų ir lipti rangytais siauručiais geležiniais laiptais į aukštą Pt. Teka per pievas upeliai rangyti A.Baran.

rangýtai adv.: Rangýtai eidavo toks [v]anduo Krs. | refl.: Nežinau, kaip tas kelias rañgos Vb. Tarp medžių rangosi takelis rš. | Dūmai rangėsi rš. Ten gaisrai gyvatėm rangos S.Nėr. ║ refl. darytis nelygiam (apie paviršių): Seniau žemės kevalas daug smarkiau rangėsi, raukšlėjosi Mš.

5. K lankstyti, riesti: Pasirėmęs lazdele, sunkiai rangė dėdė Simanas senus savo kaulus, kol atsisėdo ant žemės J.Bil. Senesni ir jaunesni glaudžiasi tada prie sienų ir rango kojas pasuolėn V.Krėv. Remlys rangomas vien murma, vien sustyręs J. Rañgė jis ją (karviukę) į krūvą ir kišo į maišą LB174. ^ Būk kaip namie, tik kojų ant stalo nerangyk KrvP(Zr). 6. šnek. įveikti, nugalėti: Jis visus lengvai rañgo DŽ¹. Rango vaikai tėvą J. ^ Dieve, duok jam dangų, ale tegu te jį rango LTR(Grk). 7. refl. R233, N, K, Klt, LKT267(Brž) raitantis judėti, raivytis, raitytis: Mačiau, garnys gyvatę nešė, ta rañgosi apė snapą Dkš. Skruzdėlynan mesta gyvatė rañgos rañgos, ir kaip mat jos vieni kaulai Kkl. Rangykis lovo[je] – ar nekelsi J. Ligonis rangos ir, susirangęsis in ringą, ringso bei miega J. Aš sušalęs po pečiumi rangiaũs ir nemaigiai miegojau J. Rangiaũs, rangiaũs i vė susnūdau Dglš. Rañgos arklys Dglš. Ir margis, užlipęs ant priesvirnio, rangos K.Bink. Rangosi kaip gyvatė ant kupsto LTR(Rs). Rangosi kaip šuva ant girnų LTsV120(Šd). ^ Vienas šuva susirangė ant kelmo – ir visi rangos LTR(Grk). Ant broliukų rankų gyvatės rangos (tvora) LTR(Vdk). 8. refl. vargiai lipti, ropštis: Aš keliuos, rangaũs iš lovos lauk vargais negalais Jrb. Nusikosėjo senis, pasivartė, nukorė kojas ir pradėjo rangyties nuo krosnies Ašb. Na, kokių plynių tu dabar nesirangai [iš bričkos], da ve rėpso lyg kokia kerplėša Ašb. Keliolika keliauninkų tingiai rangosi iš vagonų Pt. Senesniam [gaisrininkui] lipt an stogų, rangýtis an kaminų kap i netinka Gs. An kiemo vartus užkėlė, mislijo, kad jau anos (laumės) per vartus nelips, žiūri, kad jau rangosi per vartus BsPIV132. Ėmėm rangytis į stačius skardžius, slidžiais kriaušiais ropoti J.Jabl. Senis – jam sunku ant arklio rangýtis Snt. 9. refl. Ps išsisukinėti, vangstytis: Dabar kožnas rañgosi su kelione Ėr. Kai iš kito, tai, iškišęs liežiuvį, laukia, o kai pačiam reikia duot – tai tik rañgos Jnšk. Ko da rangaĩs sakyt, sakai, kad žinai Tvr. Tu nesirangýk, o tūjau imkis darbo Up. Ano pusė (žmonos) kad ir vidunakty [prašo vežti], veža, o kad čia, tai jau rañgos Sim.

◊ gémbę rangýti gyventi, verstis: Jonas jau ir dabar sunkiai rañgo gémbę, kažin kaip toliau eis Pnd.

\ rangyti; aprangyti; atrangyti; įrangyti; išrangyti; nurangyti; parangyti; prasirangyti; prirangyti; surangyti; užsirangyti